Klaipėdos lopšelio-darželio "Atžalynas" visuomenės sveikatos specialistas

Inga Lukauskienė

 

20170202_161654

     

Paveikslėlis1

el.paštas atzalynas@sveikatosbiuras.lt

Tel. nr. +37069037401

 

 

 


Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro nemokamų sveikatinimo veiklų kalendorius. Kovas

Sveikatinimo veiklų kalendorius(paspausdami atsisiųsite PDF formatu) ⇒

Nemokamų veiklų kalendorius. Kovas


 

VANDUO

Vanduo yra labai svarbus ne tik visam mūsų organizmui, bet ir ypatingai mūsų burnos ertmės sveikatai palaikyti.
Kiekvienas žmogus per parą išskiria nuo 0,5 iki 1,5 litrų seilių, kurios apiplauna mūsų dantis po maisto, padeda grąžinti prarastus mineralus atgal į danties emalio sluoksnį.
Svarbu tai, kad geriausia gerti paprastą nesaldintą ir negazuotą vandenį.
 
Vanduo

 

 


Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro naujienaiškis. Vasaris

naujienlaiškis(paspausdami atsisiųsite PDF formatu) ⇒

Naujienlaiškis. Vasaris

 


 

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro nemokamų sveikatinimo veiklų kalendorius.

Vasaris

nemokamu veiklu kalendorius(paspausdami atsisiųsite PDF formatu) ⇒

Nemokamų veiklų kalendorius. Vasaris

 

Saugus pasivaikščiojimas žiemą


 

415930794_884734733654890_1326551911622505645_n

 
 

 

 

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro nemokamų sveikatinimo veiklų kalendorius.

Sausis

boys-throwing-snowballs-right-girls-1024x683(paspausdami atsisiųsite PDF formatu) ⇒

Nemokamų veiklų kalendorius. Sausis

 


Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro naujienaiškis. Gruodis

PAUKŠTUKAI

(paspausdami atsisiųsite PDF formatu) ⇒

Naujienlaiskis. Gruodis

 


Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro nemokamų sveikatinimo veiklų kalendorius.

Gruodis

Gruodžio mėnesio nemokamų  veiklų kalendoriusNemokamų veiklų kalendorius. Gruodis

 


 

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro naujienaiškis. Lapkritis

(paspausdami atsisiųsite PDF formatu) ⇒

Naujienlaiškis. Lapkritis



Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro nemokamų sveikatinimo veiklų kalendorius. Lapkritis

Nemokamų veiklų kalendorius.Lapkritis.pdf

(paspausdami atsisiųsite PDF formatu) ⇒

Nemokamų veiklų kalendorius.Lapkritis


 

 

COVID-19 ligos diagnostikaiskirti testai bus dalinami kiekvienam mokiniui


Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad savivaldybėse veikiantys visuomenės sveikatos biurai šalies ugdymo įstaigoms sudaro galimybę neatlygintinai gauti savikontrolės testų, skirtų COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnostikai.

Bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenės jau gali neatlygintinai gauti savikontrolės testų mokiniams, jų artimiesiems, pedagogams, kitiems specialistams.

SAM primena, kad COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ligos sukėlėjas vis dar cirkuliuoja populiacijoje, o šiuo metu stebimas sergamumo didėjimas, todėl labai svarbu, kad būtų užtikrints kuo didesnis simptomus jaučiančių asmenų testavimo prieinamumas. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija į savivaldybių visuomenės sveikatos biurus pristatė reikiamą kiekį minėtų testų, kad jie kuo greičiau pasiektų savivaldybių gyventojus. Praktika skatinti testuotis taikoma ir kitose šalyse, pavyzdžiui, JAV, kur COVID-19 savikontrolės testai gyventojams siunčiami paštu.

Ugdymo įstaigose savikontrolės testai, skirti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnostikai, bus dalinami kiekvienam mokiniui.

 

Daugiau informacijos rasite čia:

https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/visuomenes-sveikatos-biurai-salies-ugdymo-istaigoms-ir-bendruomenems-dalins-covid-19-savikontroles-testus

 

ciulpinukas ft

KAIP NAUDOTI GREITUOSIUS ANTIGENO TESTUS

 

 

 

Sveikos šeimos akademija. Spalis


 

385815959_823960073065690_740725908226717735_n

 

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras


Sveikatos biuro paslaugos

Psichikos sveikatos paslaugos


Psichikos sveikatos paslaugos

 

Savižudybė – ne išeitis. Kaip padėti sau ir kitam?


savizudybe_ne_iseitis_web_tais-01

Priklausomybės konsultavimo paslaugos


Priklausomybės konsultavimo paslaugos

Jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugos


JPSPP

Programa "Širdies ritmu"


Programa_Širdies ritmu

 

 

Tinkama burnos ertmės priežiūra. Tarpdančių ir liežuvio valymo svarba


Tinkama burnos ertmės priežiūraTarpdančių ir liežuvio valymo svarba

 

Treniruotės baseine


BASEINAS

 

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro nemokamų sveikatinimo veiklų kalendorius. Spalis


nemokamos veiklos

(paspausdami atsisiųsite PDF formatu) ⇒

Nemokamų veiklų kalendorius. Spalis

 

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro naujienaiškis. Spalis


naujienlaiskis

(paspausdami atsisiųsite PDF formatu) ⇒

Naujienlaiškis. Spalis

 

 

Atšvaitą reikia ne tik turėti, bet ir teisingai nešioti


atsvaitas

 

Ar galėtume pagalvoti, kad vos vienas mažas, į delną telpantis daiktas, gali išsaugoti gyvybę kelyje? Atšvaitas yra viena iš efektyviausių priemonių, kurios dėka neapšviestuose kelio ruožuose, automobiliu važiuojantis vairuotojas gali jau iš tolo pamatyti einantį žmogų, taip padedant išvengti skaudžios nelaimės kelyje. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) pareigūnai šiemet padovanojo žmonėms daugiau nei 14 tūkstančių atšvaitų, tačiau vis tiek pastebi ne visuomet juos dėvinčius pėsčiuosius.

 

parengta pagal www.saugusmokinys.lt

 

 

Saugumo atmintinė tėvams


0001 0002

 

 

Mokinių sveikatos pažymėjimai


Fiksavimas

PDF⇒

Rami galva prieš atostogas

 

 

Karštis ir poilsis gamtoje


karstis ir poilsis gamtoje

Vasara – atostogų metas. Keliaujame į gamtą, lepinamės saulės voniomis, mėgaujamės upių, ežerų ir jūrų teikiama atgaiva. Bet visi šie malonumai turi ir kitą, nemalonią pusę – jie grasina įvairiais sveikatos sutrikdymais. Todėl turime neužmiršti atsargumo – tiek besimėgaudami saule, tiek būdami vandenyje ar miške.

Vasaros pavojai prie vandens

Daug pavojų tyko ir prie vandens telkinių, taigi mėgaudamiesi vasaros malonumais nepamirškite saugaus elgesio taisyklių. Neikite maudytis prisivalgę, išgėrę alkoholinių gėrimų, perkaitę saulėje. Neplaukite už plūdurų, nors ir gerai mokate plaukti. Vasaros pramogoms nesirinkite vietų, kuriose galite netikėtai įkristi į vandenį: nebūkite ant stataus kranto, prieplaukos krašto, tilto, nešokite į vandenį stačia galvą, jei nežinote ar vandens telkinys yra saugus, kitu atveju pasekmės gali būti baisios. Stenkitės maudytis ne vienas, o mažamečiai vaikai gali maudytis tik suaugusiųjų prižiūrimi ir būti su apsaugos priemonėmis. Nepalikite vaikų be priežiūros net ir nedideliuose baseinėliuose. Besimokantiems plaukti ir vaikams verta turėti plaukimo liemenes, pripučiamas rankoves ir kitokias pagalbines priemones. Visada turėkite su savimi ryšio priemonę, kad atsitikus nelaimei, galėtumėte paskambint pagalbos telefonu 112.

Saugus elgesys saulėje

Perkaitę saulėje, staiga nešokite į vandenį: iš pradžių juo apsišlakstykite. Saulė greitai gali nudeginti, todėl paplūdimyje ilgai nesideginkite, naudokite apsaugos priemones nuo saulės nudegimo, pasirinkite tinkamus drabužius, venkite viešojo transporto, gerkite daug vandens. Užsidėkite patys ir uždėkite vaikams galvos apdangalą.  Atsiminkite, kad alkoholis skatina šilumos išsiskyrimą organizme, todėl galite perkaisti. Nevartokite šildomųjų savybių turinčių maisto produktų (medaus, lašinių, riebios mėsos), karštą dieną nesportuokite lauke vidurdienį. Karštyje pavojinga ilgai būti saulėje. Vaikai, nėščios moterys ir neblaivūs žmonės greičiausiai patiria saulės smūgį

Keletas praktinių patarimų:

* Karštomis vasaros dienomis atsisakykite alkoholinių gėrimų, kavos, įvairių limonadų su saldikliais, nes jie skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo.

* Nešiokite galvos apdangalą, renkitės šviesiais medvilniniais prakaitą sugeriančiais drabužiais. 

* Žinoma, stenkitės būti kuo mažiau tiesioginiuose saulės spinduliuose, ypač vidurdienį. 

* Eidami maudytis įsitikinkite, ar saugu: nėra duobių, akmenų, stiklų.

 

Legioneliozės profilaktika


Legioneliozesprofilaktika

 

 

Vaikai ir psichoaktyviosios medžiagos: kaip kalbėti apie tai?


psichoaktyvios medziagos

Kodėl reikia kalbėtis apie psichoaktyviąsias medžiagas?

Tėti, ar greit mirsi, jei rūkai? Mama, kodėl tu geri? O kodėl vaikams negalima gerti? Šitaip užklupti tėvai pritrūksta informacijos ir yra linkę atidėti tokius pokalbius, kai vaikai užaugs. O gal nėra geresnio laiko negu dabar?

Galite manyti, kad nėra prasmės su vaikais kalbėtis apie psichoaktyviąsias medžiagas, jeigu jie dar nerūko, nevartoja alkoholio ar narkotikų. Tačiau nerasime nė vieno vaiko, kuris nebūtų girdėjęs šių žodžių iš žiniasklaidos ar pats matęs, kaip suaugusieji rūko, vartoja alkoholį. Todėl smalsumas atsiranda jau ankstyvoje vaikystėje.

Vaikas savo smalsumą stengsis patenkinti. Geriau, kad informaciją apie tabaką, alkoholį ir narkotikus jis gautų iš savo tėvų ar kitų artimų suaugusiųjų negu iš interneto ar bendraamžių, kurie jam gali suteikti klaidingų žinių ir net pastūmėti eksperimentuoti.

Manoma, jei vaikas nieko nežinos, nematys ir negirdės apie šiuos baisius dalykus, tai padės jį nuo jų apsaugoti. Viskas yra priešingai: negaudami tinkamos informacijos apie psichoaktyviąsias medžiagas, vaikai netenka galimybės mokytis, kaip save nuo jų apsaugoti.

Psichologai pataria: užuot nuo vaiko viską slėpę, tėvai turėtų kalbėti ir mokyti jį patį įveikti įvairias problemas.

Dėmesio! Vaikams, kurie iš tėvų sužino apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo keliamus pavojus, gresia mažesnė tikimybė ateityje jas vartoti.

Skaičiai. Lietuvoje 95 proc. tėvų, auginančių mokyklinio amžiaus vaikus, yra kalbėję su savo vaikais apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo keliamus pavojus. 66 proc. tėvų šiomis temomis su savo vaikais kalbėjo pastarąjį mėnesį (2020 m.).

Kaip kalbėtis su vaikais iki 12 metų?

  • Iki paauglystės suaugusieji vaikų akyse turi neginčijamą autoritetą. Todėl tikėtina, kad vaikas patikės tuo, ką papasakosite. Su tokio amžiaus vaikais kalbėti apie narkotikus dar gali būti anksti, tačiau pats laikas aptarti rūkymą, alkoholio vartojimą, vaistų ir buityje naudojamų cheminių medžiagų naudojimą.
  • Vaikams pokalbis apie psichoaktyviąsias medžiagas naudingas tada, kai jie supranta, kodėl apie tai kalbate. Geriausia kalbėti apie tabaką, alkoholį, chemines medžiagas ar vaistus tada, kai pastebime su šiomis medžiagomis susijusias situacijas kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, šeimos švenčių metu ar viešose vietose, kai suaugusieji vartoja alkoholį, rūko.
  • Dauguma vaikų domisi savo kūno sandara, todėl galite  kalbėti apie sveikatą ir dalykus, kurie jai žalingi. Galite sakyti: „Tabakas ar alkoholis gali padėti jaustis gerai kelioms minutėms, bet tai ilgai netrunka – net ir mažas kiekis kenkia visam kūnui.“
  • Šiame amžiuje vaikams reikia taisyklių ir informacijos. Priminkite, kad net sirupą nuo kosulio ar vaistus nuo skausmo galima vartoti tik prižiūrint suaugusiajam.
  • Vaikams patinka faktai, jie nori sužinoti, kaip, kas ir kodėl veikia. Todėl pasakykite, kokie yra alkoholio, rūkymo, netinkamo vaistų ar buitinės chemijos vartojimo pavojai. Pavyzdžiui, paaiškinkite, kad ir rūkantis cigaretes, ir kitas žmogus, stovintis šalia rūkančiojo, – abu kenkia savo sveikatai, nes įkvepia nuodingų dūmų.
  • Galite vaikui perskaityti ant vaisto informacinio lapelio pateiktą informaciją apie šalutinį vaistų poveikį, aptarti vaistų vartojimo taisykles (vaikas turi žinoti, kad gali vartoti tik tėvų ar gydytojų duodamą vaistų dozę), pastudijuoti ant buityje naudojamų cheminių medžiagų pažymėtus įspėjamuosius simbolius.

Bendraudami mokome

  • Bendraudami su vaiku apie psichoaktyviąsias medžiagas, akcentuokite reikalingus įgūdžius: atsargumą, pagalbos ieškojimą, kritinį mąstymą, taisyklių žinojimą. Tuomet vaikas mokės apsaugoti save ir tada, kai Jūsų nebus šalia.
  • Mokykite atsargumo. Paaiškinkite, kad ne visais suaugusiaisiais galima pasitikėti: kai kurie gali nuskriausti, pakenkti. Todėl su nepažįstamaisiais reikėtų nebendrauti, jei šalia nėra tėvų.
  •  Mokykite vaikus, susidūrus su sunkumais, kreiptis pagalbos. Yra asmenų, kurių pareiga – padėti: tai policininkai, medikai, ugniagesiai, pardavėjai ir pan. Juos galima pažinti iš specialios aprangos. Į juos galima kreiptis paklydus, susižeidus, jei seka nepažįstamas asmuo ir t. t. Taip pat vaikai turi žinoti bendrojo pagalbos telefono numerį, atvejus, kai reikia kreiptis pagalbos.
  • Skatinkite kritiškai mąstyti. Pasakykite vaikui, kad ne visa informacija, kurią jis gauna iš žiniasklaidos, draugų, suaugusiųjų, yra teisinga. Mokykite ją analizuoti: išsiaiškinti, kam ji skirta, kokio tikslo siekiama ją pateikiant ir pan. Vienas iš atvejų, kur toks kritinis mąstymas praverčia, – reklaminė informacija apie cigaretes ir alkoholinius gėrimus.
  • Nustatykite aiškias taisykles. Paaugliui turėtų būti aiški Jūsų pozicija ir šeimoje galiojančios taisyklės: ką leidžiama daryti, kam tėvai pritaria ir kam ne.

Svarbu ne tik žodžiai, bet ir veiksmai

  • Patys elkitės atsakingai, jei vartojate psichoaktyviąsias medžiagas, arba visai jų nevartokite! Mūsų vaikai mokosi ne tik iš to, ką jiems sakome, bet ir mus stebėdami.
  • Jei galite, nevartokite tabako ir alkoholio. Nevartokite narkotikų. Jei manote, kad turite priklausomybę, ieškokite pagalbos.
  • Jei rūkote, būtinai pasikalbėkite su savo vaiku apie žalingą rūkymo poveikį. Vaikai, kurių tėvai rūko, yra labiau linkę pabandyti rūkyti, negu tie, kurių tėvai nerūko.
  • Paaiškinkite, kodėl pradėjote rūkyti. Gal rūkė draugai, manėte, kad tai „kieta“ ar kad  greit atsikratysite šio įpročio. Papasakokite, ką reiškia būti priklausomam, kaip bandėte mesti rūkyti.
  • Rūkykite ne namuose, o tik lauke. Reikalaukite to iš kitų. Taip bent jau neversite dūmais kvėpuoti nerūkančiųjų.
  • Jei vartojate alkoholį, darykite tai saikingai. Niekada nepadauginkite jo savo vaikų akivaizdoje.
  • Jei vartojate receptinius vaistus, vartokite juos tik pagal gydytojo nurodymus. Paaiškinkite vaikui, kad vaistai padeda sveikatai tik tada, kai juos paskiria gydytojas dėl sveikatos problemų.

Skaičiai. Lietuvoje 90,5 proc. alkoholį vartojančių tėvų yra vartoję alkoholį prie savo vaikų. 30 proc. alkoholį vartojančių tėvų niekuomet nesislepia nuo vaikų, kai vartoja alkoholį (2020 m.).

Skaičiai. Lietuvoje 73,5 proc. rūkančių tėvų yra rūkę savo vaikų akivaizdoje. 29 proc. rūkančių tėvų niekuomet nesislepia nuo vaikų, kai rūko (2020 m.).

 

Parengta pagal www.kaveikiavaikai.lt

 

Be patyčių


be patyciu

AR VAIKAS PATIRIA PATYČIAS?

Dažnai vaikai vengia pasakoti apie patyčias ne tik darželio darbuotojams, bet ir tėvams ar kitiems šeimos nariams. Kai vaikas tyli, labai sunku suprasti jo jausmus, patyrimus, jo skausmą. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad vaikui viskas gerai. Tačiau net jei vaikas sako, kad jam darželyje viskas gerai, tai dar nereiškia, kad nepatiria patyčių arba nėra patyčių liudininkas. Jei pastebite vaiko nuotaikų ar elgesio pokyčius, verta pasidomėti, kas pasikeitė jo gyvenime.

Keletas požymių, kurie gali rodyti, kad vaikas patiria patyčias darželyje:

  • grįžta iš darželio su sugadintais daiktais, praradęs kokį nors daiktą ar pinigus;
  • turi mėlynių, įdrėskimų ar panašių žymių;
  • nenori eiti į darželį be jokios aiškios priežasties;
  • grįžę iš darželio būna irzlūs, nuliūdę ar neįprastai emocingi.

Klausimai, kurie gali padėti išsiaiškinti, ar vaikai patiria patyčias darželyje:

  • Ką vaikas veikė darželyje šiandien?
  • Su kuo jis žaidė? Kokius žaidimus žaidė?
  • Ar jam patiko tie žaidimai, kuriuos jis žaidė su bendraamžiais?
  • Ar buvo kas nors, kas šiandien darželyje jam nepatiko (per užsiėmimus, ką nors veikiant su bendraamžiais)?
  • Kaip sekasi vaiko bendraamžiams?
  • Ar vaikas nori rytoj eiti į darželį?

KAIP PADĖTI PATYČIAS PATIRIANČIAM VAIKUI?

Išklausykite

  • Jei vaikas prasitaria jums, kad patiria bendraamžių patyčias, pirmiausia išklausykite jį. Leiskite išpasakoti viską, kas jam nutiko.
  • Pasakodamas apie bendraamžių patyčias vaikas gali laikyti save skundiku. Būtinai pasakykite jam, kad jis gerai padarė papasakodamas jums apie tai. Patikinkite, kad vaikas bet kada gali kreiptis pagalbos į jus, ir skatinkite jį ir toliau pasakoti, kaip jam sekasi.
  • Kalbėkite su vaiku ir bandykite išsiaiškinti, kaip vyksta patyčios, kas tyčiojasi, kokiais būdais tyčiojamasi, kaip dažnai.

Kartu su vaiku ieškokite sprendimo būdų

  • Sprendimą, kaip reaguoti, priimkite kartu su vaiku. Vaikai bijo ūmių tėvų reakcijų, o kartais visai nenori, kad tėvai eitų į darželį ir kalbėtųsi su mokytoju. Pagalba ir pasirinktas reagavimo būdas bus veiksmingas tik tuomet, kai jį aptarsite su savo vaiku ir sprendimą, kaip toliau reaguoti, priimsite kartu.
  • Drauge su vaiku pagalvokite, kas iš darželio suaugusiųjų gali jam padėti. Aptarkite galimybę drauge nueiti pasikalbėti su mokytojais.
  • Padėkite vaikui sugalvoti, kaip jis gali reaguoti patyčių situacijose. Išsiaiškinkite kuo smulkiau, kokiose situacijose ir kaip vyksta patyčios, kaip vaikas į jas reaguoja. Jūs negalite greitai sustabdyti patyčių, tačiau gal įmanoma padėti vaikui elgtis kitaip? Pvz., sureaguoti į patyčias pajuokavimu ir pan.
  • Neskubėkite vaiko iškelti į kitą grupę ar kitą ugdymo įstaigą. Pagrindinis patyčių mažinimo būdas – keisti atmosferą grupėje ir santykius tarp bendraamžių. O tai užima nemažai laiko.

Kreipkitės į klasės auklėtoją, mokytojus ar mokyklos administraciją

  • Labai svarbu, kad kalbėtumėtės su mokytojais apie patyčias, kad jie žinotų, kas vyksta. Kalbėdami su mokytoju pareikškite susirūpinę tuo, kas vyksta jūsų vaikui, tačiau susilaikykite nuo kaltinimų. Galima pasiteirauti, kaip vaikui sekasi bendrauti su kitais vaikais klasėje, kaip mokytojas vertina santykius tarp klasės draugų.
  • Gali būti, kad šaipomasi ne tik iš jūsų vaiko, bet ir iš kitų. Nemanykite, kad informuodami apie šią problemą keliate nemalonumų mokytojams ar tik eikvojate jų laiką. Galite pasikalbėti ir su ugdymo įstaigos direktoriumi ar direktoriaus pavaduotoju, su jais pasitarti, kaip reaguoti į susiklosčiusią situaciją ir elgtis toliau.
  • Prisiminkite, kad sumažinti ar sustabdyti patyčias – ne vieno žmogaus jėgoms. Norint veiksmingai spręsti šią problemą reikia, kad į tai aktyviai įsitrauktų mokytojai, mokyklos administracija, tėvai, kiti mokiniai.

Būkite šalia

  • Galbūt nujaučiate, kad jūsų vaikas patiria patyčias, tačiau nedrįsta jums nieko pasakoti. Jei nepavyksta prakalbinti vaiko ir sužinoti, kas su juo vyksta, galite paklausti apie tai jo draugų ar mokytojų.
  • Labai svarbu, kad jūsų vaikas kam nors papasakotų apie patiriamas patyčias. Jeigu jis atsisako apie tai kalbėti su jumis, pasiūlykite jam pasikalbėti su kuo nors kitu: kitu šeimos nariu, mokytoju, arba paskambinti į „Vaikų liniją“.
  • Svarbu, kad savo vaikui pasakytumėte, jog jį mylite ir stengsitės padaryti viską, kas įmanoma, kad jis jaustųsi saugus.

Ko nereikia daryti, kai vaikas patiria patyčias

  • Nevertėtų elgtis skubotai, pavyzdžiui, pulti susitikti ir pasikalbėti su besityčiojančio vaiko tėvais. Gali būti, kad būtent tokio elgesio Jūsų vaikas ir bijo. Jis gali baimintis, kad dėl to patyčios tik dar labiau sustiprės.
  • Nepulkite sakyti: „Nebūk skystablauzdis, juk tave tik erzina!“, „Visa tai praeis“, „Tvarkykis su tuo pats“. Nemanykite, kad vaikas pats vienas susitvarkys su patyčiomis. Jei jis pasakoja Jums apie tai, kas vyksta, vadinasi, prašo pagalbos.
  • Nekaltinkite vaiko dėl patiriamų patyčių sakydami: „Pats esi kaltas dėl to“. Vaikai nėra kalti dėl to, kad iš jų tyčiojasi.
  • Nesiūlykite vaikui „duoti atgal“. Kai kurie vaikai su patyčiomis bando tvarkytis mušdamiesi ir kitais agresyviais veiksmais. Tačiau agresyviai gindamiesi jie kitų gali būti įvertinti kaip skriaudėjai ir būti apkaltinti.
  • Nepalikite vaiko vieno spręsti šios problemos.

Daugiau informacijos – https://www.bepatyciu.lt/

 

 

Lietuvos vaikų skiepijimo kalendorius


Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikams priklauso ir rekomenduojami skiepai nuo hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, tuberkuliozės, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, B tipo meningokokinės infekcijos, rotavirusinės infekcijos, mergaitėms – nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos. Tai susirgimai, pavojingi ne tik sveikatai, bet ir galintys nusinešti vaiko gyvybę.

Dėl priklausančių skiepų reikia kreiptis į šeimos gydytoją.

Skiepai

Vaiku skiepijimu kalendorius

 

 

 

Filmukas apie vaikų ŪVKTI


 

 

Ilgalaikis ekranų poveikis vaikų fizinei ir psichikos sveikatai


ekranai

PDF:

ILGALAIKIS EKRANŲ POVEIKIS VAIKŲ FIZINEI IR PSICHIKOS SVEIKATAI 2022-12-03

Visos rekomendacijos ir prevencijos bei žalos mažinimo priemonės

 

 

Tinkamas ekranų naudojimas


 

Virtualus pasaulis – realus poveikis. Džiaugsmai ir rūpesčiai, su kuriais vaikai susiduria būdami prie ekranų, paveikia juos taip pat stipriai, kaip ir realiame gyvenime. Ekranas gali būti naudingu įrankiu tyrinėti, mokytis, kurti, bendrauti, bet, kaip ir gatvėje, vaikai čia gali susidurti su įvairiomis grėsmėmis. Žalingas turinys, patyčios, sekstingas, viliojimas – tik dalis pavojų, su kuriais vaikai susiduria internete. Mokykime vaikus tinkamų įgūdžių, kaip sudėtingame virtualiame pasaulyje elgtis saugiai. Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą – www.pagalbasau.lt. Nemokamai su psichologu pasitarkite „Tėvų linijoje, 8 800 900 12.

 

Ar žinote, koks turinys internete šiandien pasiekė Jūsų vaiką? Norint, kad vaikas internete išvengtų netinkamo turinio, jam turėtų būti prieinami tik saugūs įrenginiai su įdiegtais tėvų kontrolės įrankiais – įvairiais nustatymais, kurie padeda kontroliuoti, ką vaikas mato internete. Vis dėlto, internetinėje erdvėje gausu pavojų, tad patikinkite vaiką, kad jeigu susidurtų su netinkamu turiniu, kuris trikdo, gąsdina, neramina, jis nebus nubaustas ir visada gali kreiptis į jus. Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą – www.pagalbasau.lt. Nemokamai su psichologu pasitarkite „Tėvų linijoje, 8 800 900 12.

 

Amžiaus ribojimai socialiniuose tinkluose: kodėl svarbu laikytis? Visi socialiniai tinklai ir jų išmaniųjų telefonų programėlės turi amžiaus apribojimus. Daugeliu populiarių socialinių tinklų oficialiai galima naudotis nuo 13 metų. Svarbu laikytis nurodytų amžiaus apribojimų, nes bendravimas socialiniame tinkle reikalauja didelės socialinės ir emocinės brandos, gebėjimo reaguoti į sudėtingas situacijas ar galimai trikdantį turinį, taip pat priimti saugius sprendimus. Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą – www.pagalbasau.lt. Nemokamai su psichologu pasitarkite „Tėvų linijoje, 8 800 900 12.

 

Susitarimai dėl laiko prie ekranų – misija įmanoma. Tyrimai rodo, kad aiškių susitarimų šeimoje laikymasis padeda vaikams susiplanuoti ir laiką prie ekranų. Padėkite vaikams suplanuoti ir laikytis sveikos dienos rutinos: pakankamai išsimiegoti, pavalgyti ir pajudėti, pabūti lauke. Svarbu, kad vaikai kiekvieną dieną turėtų pakankamai „gyvo“ bendravimo ir patirtų sėkmę atlikdami savo pareigas. Aptarkite su vaiku, kada ir kur namuose naudojami ekranai. Būkite vaikams pavyzdžiu, puoselėkite bendrą šeimos laiką be ekranų. Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą – www.pagalbasau.lt. Nemokamai su psichologu pasitarkite „Tėvų linijoje“, 8 800 900 12.

 

Netinkamas seksualinis turinys ir prievarta internete. Vaikus gali neigiamai paveikti pornografinis turinys, seksualinis viliojimas, sekstingas (nuogo kūno video, nuotraukos, seksualinio turinio žinutės). Svarbu, kad vaikai ir paaugliai gautų amžių atitinkančią informaciją apie grėsmes internete ir pagalbos galimybes susidūrus su jomis. Jei vaikas papasakoja apie patirtą seksualinę prievartą, reaguokite rimtai, išklausykite ir palaikykite jį, kreipkitės pagalbos. Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą – www.pagalbasau.lt, kaip apsaugoti vaikus – www.pvcmokymai.lt. Nemokamai su psichologu pasitarkite „Tėvų linijoje“, 8 800 900 12.

Pavojai interneteSaugus laikas prie ekrano

 

 

Ankstyvųjų vaikų emocinių ir elgesio sunkumų atpažinimas bei psichologinės pagalbos galimybės


Kaip reaguoti į agresyvų vaiko elgesį? Pasistenkite išlikti ramūs ir ramiai pasakykite, kad matote, jog vaikas negerai jaučiasi, jam kyla pyktis. Pabrėžkite, kad normalu taip jaustis, tačiau svarbu pyktį reikšti tinkamais būdais – reikia pasistengti, kad netinkamais žodžiais ar veiksmais nesužeistum kito. Padėkite vaikui nusiraminti ir paklauskite, koks jo nuomone, šioje situacijoje galėtų būti geriausias sprendimas. Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą – www.pagalbasau.lt. Nemokamai su psichologu pasitarkite „Tėvų linijoje, 8 800 900 12.

 

Kas padeda mažinti brolių ir sesių konfliktus? Vienas svarbiausių dalykų – pasistenkite nelyginti vaikų tarpusavyje. Tai menkina jų savivertę, žadina konkurenciją, didina priešiškumą, o santykyje su tėvais vaikai pradeda jaustis nesaugūs ir bando įvairias įsiteikimo strategijas. Brolių ir sesių santykių darnai padeda, kai tėvai pastebi jų individualius poreikius ir gebėjimus, vienodai vertina už pasiekimus ir laimėjimus. Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą – www.pagalbasau.lt. Nemokamai su psichologu pasitarkite „Tėvų linijoje", 8 800 900 12.

 

Kokie ženklai rodo galimus valgymo sutrikimus? Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys atsisako anksčiau valgytų patiekalų, vengia valgyti kartu su šeima ar draugais, ženkliai mažina maisto porcijas, pradėjo itin daug sportuoti, slepia savo kūną po laisvais drabužiais. Ankstyva pagalba neįkainojama, užkertant kelią paauglystėje prasidedantiems valgymo sutrikimams. Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą – www.pagalbasau.lt. Nemokamai su psichologu pasitarkite „Tėvų linijoje", 8 800 900 12.

Kaip padėti nerimaujantiems vaikams? Stiprų nerimą vaikai gali išgyventi dėl artimųjų ir savo sveikatos, atsiskaitymų mokykloje, santykių su draugais, bijodami apsikvailinti, patirti gėdą ar patyčias, dėl ateities nežinomybės ir daugelio kitų dalykų. Stiprus nerimas sutrikdo miegą, valgymą, trukdo susikaupti ar džiaugtis įprastai maloniais dalykais. Nerimaujantys vaikai gali būti išsiblaškę, atsiriboję, dirglūs, verksmingi, elgtis piktai. Pasikalbėkite su vaiku apie jį neraminančias situacijas ir mintis, apsvarstykite, „kas bus, jeigu…“. Išmokykite nusiraminimo technikų: kvėpuoti, perkelti dėmesį į kitus dalykus, medituoti. Padėkite vaikams išlaikyti kasdienę rutiną ir fizinį aktyvumą, daugiau laiko leiskite kartu, patikinkite, kad esate šalia. Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą – www.pagalbasau.lt. Nemokamai su psichologu pasitarkite „Tėvų linijoje, 8 800 900 12.

 

Kas padeda spręsti konfliktus? Laikantis tam tikrų principų ir konfliktus priimant kaip natūralią tėvų ir vaikų santykių dalį, juos spręsti kur kas lengviau. Pirmiausia reikėtų nusiraminti patiems tėvams, tada išklausyti vaiką ar paauglį, sugerti dalį jo audringų emocijų ir ieškoti galimo konflikto sprendimo. Visada naudinga pagalvoti, koks konkretaus  konflikto su vaikais ar paaugliais  sprendimo būdas būtų konstruktyvus, mokytų  deramai atstovėti savo nuomonę arba protingai ieškoti kompromisų. Po konflikto visada svarbu pripažinti savo klaidas ir susitaikyti su vaiku ar paaugliu. Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą – www.pagalbasau.lt. Nemokamai su psichologu pasitarkite „Tėvų linijoje, 8 800 900 12.

Konfliktai_Kaip tinkamai juos spręstiAtmintinė_Valgymo sutrikimai

 

Vaikų psichikos stiprinimo galimybės


 

Koks vaiko elgesys rodo, kad jis patiria sunkumų? Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Šie ženklai rodo, kad vaikas ar paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikalinga suaugusiųjų pagalba. Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą – www.pagalbasau.lt. Nemokamai su psichologu pasitarkite „Tėvų linijoje, 8 800 900 12.

 

Vaiko savijauta, dėl kurios reikėtų susirūpinti. Atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus. Labai svarbu neatidėliojant reaguoti, suprasti pasikeitusios savijautos priežastis ir padėti vaikui ar paaugliui įveikti jį užklupusius sunkumus. Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą – www.pagalbasau.lt. Nemokamai su psichologu pasitarkite „Tėvų linijoje, 8 800 900 12.

 

Kaip stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi? Dažniau pastebėkite ir atkreipkite vaiko dėmesį į dalykus, kurie jam sekasi ir priminkite konkrečius veiksmus, kurie padėjo sėkmingai susitvarkyti su iššūkiais praeityje. Padėkite rasti laiko tarp namų darbų užsiimti kūrybine veikla, pabrėžkite ne rezultatą, bet savybes ir pastangas, kurios padėjo kažką sukurti. Įtraukite vaiką ir paauglį į bendras šeimos veiklas. Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą – www.pagalbasau.lt. Nemokamai su psichologu pasitarkite „Tėvų linijoje, 8 800 900 12.

 

Kaip mokyti vaiką nusiraminti? Užvaldžius stipriems jausmams, vaikai dažniausiai elgiasi impulsyviai, neapgalvotai ir netinkamais būdais išreiškia emocijas. Pirmiausia išmokykite vaiką tris kartus giliai įkvėpti ir iškvėpti per pilvą. Tuomet galima išbandyti lėtą skaičiavimą atgal nuo 10 iki 1. Dar vienas būdas – galvoti apie raminančius dalykus. Nusiraminti padeda ir kalbėjimas mintyse – priminimas sau sustoti, nusiraminti ir pagalvoti, ką daryti toliau. Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą – www.pagalbasau.lt. Nemokamai su psichologu pasitarkite „Tėvų linijoje, 8 800 900 12.

 

Kaip kurti artimą ryšį su vaiku? Daugiau kalbėkitės ir domėkitės vaiko kasdieniais reikalais, pomėgiais ir rūpesčiais. Susitarkite dėl reguliaraus individualaus laiko, kurį leisite kartu su vaiku ir visą dėmesį skirsite tik jam. Kartu nuspręskite, kokias užduotis vaikas galėtų atlikti namuose. Tai padės lygiavertiškai pasidalinti atsakomybėmis ir jaustis jam šeimos dalimi. Padėkite vaikui ir paaugliui susikurti dienos rutiną, kuri suteiks pastovumo ir saugumo jausmą. Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą – www.pagalbasau.lt. Nemokamai su psichologu pasitarkite „Tėvų linijoje, 8 800 900 12.

Elgesio ir savijautos ženklai keliantys nerimąVaikų psichologinis atsparumas

 

 

 

Kaip su vaikais kalbėtis apie karą Ukrainoje?


kaip_pasikalbeti

 

Kaip su vaikais ir paaugliais kalbėtis apie karą Ukrainoje?

 

Žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, iš artimųjų ir kitų suaugusiųjų girdėdami daug skirtingos informacijos apie karinius veiksmus Ukrainoje, vaikai ir paaugliai gali jausti didelį nerimą, jiems gali kilti įvairių klausimų. Kaip tėvams kalbėtis su vaikais apie situaciją Ukrainoje, rekomenduoja Paramos vaikams centro psichologai.

 

  1. Kalbėtis apie vykstantį karinį konfliktą – svarbu. Kitu atveju, vaikai ir paaugliai remsis bendraamžių ir socialinių tinklų informacija, kurios gali nesuprasti ar netinkamai interpretuoti. Jie gali likti vieni su savo nerimu, baimėmis, fantazijomis.
  2. Ribokite informacijos srautą. Pasitenkite, kad ypač mažesni vaikai nematytų tiesioginių  transliacijų iš karo zonos ar žiaurių vaizdų. Tai juos gali stipriai išgąsdinti, kelti didelį nerimą dėl savo saugumo.
  3. Apgalvokite, kaip pateiksite informacijos. Remkitės tik patvirtintais faktais iš oficialių šaltinių. Sužinoję naujos informacijos, pirmiausia patys nurimkite, kad galėtumėte kalbėti ramiu balsu.
  4. Nedramatizuokite situacijos ir nekelkite panikos. Girdint vaikams nereikėtų aptarinėti, kokias pasekmes pasauliui turės Rusijos karinė agresija, kaip gali keistis Lietuvos situacija ir mūsų kasdienis gyvenimas.
  5. Patikinkite, kad Lietuvoje karas nevyksta. Vis priminkite vaikams ir paaugliams, kad suaugusieji (JAV ir Europos sąjungos šalių vadovai, kariai, policijos pareigūnai, medikai) daro viską, kad mes būtumėme saugūs.
  6. Neapkraukite vaikų dideliu kiekiu informacijos arba visai ja nesidalinkite. Kalbant su mažesniais vaikais, nereikėtų vardinti įvairių smulkmenų. Pasitikslinkite, kaip jie supranta, tai kas vyksta. Jeigu matote, kad vaikas nieko nežino ir visai tuo nesidomi, nepasakokite jam apie karą. Paauglių paklauskite, ką jie jau žino apie situaciją Ukrainoje, aptarkite ir patikslinkite jų turimas žinias bei šaltinius.
  7. Kiek įmanoma aiškiau, atsakykite į klausimus. Darželinukai ir pradinukai gali daug kartų klausti tų pačių dalykų. Kantriai, kuo tiksliau, jiems suprantamai ir visada atsakykite. Į klausimą, kodėl vyksta karas, gali atsakyti: „Smurtas nėra geras būdas išspręsti konfliktą, svarbu ieškoti susitarimo, tačiau ne visuomet pavyksta ir žmonės padaro klaidingus sprendimus. Kartais net neįmanoma suprasti, kodėl jie taip pasielgia.
  8. Paskatinkite vaikus įvardinti, kaip jaučiasi. Paklauskite, kas gąsdina, neramina vaiką. Patikinkite, kad normalu jausti nerimą, baimę, pyktį. Pasikalbėkite apie tai, kas jums padeda nusiraminti: kvėpavimas, pasivaikščiojimas, pokalbis su artimuoju ar pan.
  9. Išlaikykite įprastą dienotvarkę ir rutiną. Kuo daugiau aiškių, kontroliuojamų dalykų vyksta kasdieniame gyvenime, tuo vaikai ir paaugliai jaučiasi saugesni.
  10. Aptarkite šeimos vertybes ir kaip galėtumėte padėti Ukrainos žmonėms. Tai gali būti finansinė parama ar aukojami daiktai. Mažesni vaikai savo palaikymą gali išreikši piešiniuose. Kai žino, kad gali padėti, vaikai ir paaugliai jaučiasi saugesni.
  11. Pasitarkite su psichologu „Tėvų linijoje (8 800 900 12). Paramos vaikams centro psichologai telefonu nemokamai patars, kaip pasikalbėti su vaiku apie karą, kaip tinkamai reaguoti į jo pasikeitusį elgesį, kaip patiems tėvams suvaldyti savo nerimą.

 

f9aeca2e-3435-408d-b4da-b9ce70103585

 

 

 

Apie Paramos vaikams centrą

Tai nevyriausybinė organizacija, nuo 1995 m. teikianti psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą šeimoms ir vaikams, išgyvenantiems psichologinius sunkumus. Vykdomos programos: „Big Brothers Big Sisters“, „Antras žingsnis“, „Vaikystė be smurto“, Pozityvi tėvystė“, „Tėvų linija“.

 

Daugiau informacijos:

Vaida Stoškuvienė

Paramos vaikams centro komunikacijos specialistė

Mob. tel. 8 618 84879

El. p. vaida.stoskuviene@pvc.lt

(PASPAUSDAMI PADIDINSITE)

kaip su vaikais ir paaugliais kalbėtis apie karą Ukrainoje (7)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Dėl privačių odontologijos įstaigų išduodamų nebegaliojančių "popierinių" pažymų


      

       Dėl privačių odontologijos įstaigų išduodamų negaliojančių 'popierinių' pažymų

(PASPAUSDAMI PADIDINSITE)

 

 

Vaikų sveikatos pažymėjimai


(PASPAUSDAMI PADIDINSITE)

Mokinių sveikatos pažymėjimai (viešinti 2021-08) (1)   Mokinių sveikatos pažymėjimai (viešinti 2021-06)

 

 

NAUDINGOS NUORODOS


  • LR Sveikatos apsaugos ministerija:

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    http://www.sam.lt

  • Higienos institutas:

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    http://www.hi.lt

  • Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras:

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    http://www.ulac.lt

  • Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras:

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    http://www.smlpc.lt

  • Aplinkos apsaugos agentūra:

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    http://gamta.lt

  • Valstybinis psichikos sveikatos centras:

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    http://www.vpsc.lt

  • Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas:

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    http://www.ntakd.lt

  • Klaipėdos psichikos sveikatos centras:

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    http://www.kpsc.lt

  • Klaipėdos priklausomybės ligų centras:

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    http://www.kplc.lt

  • Dvasinės pagalbos jaunimui centras:

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    http://www.dpjc.lt

  • Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba:

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    http://www.klaipedosppt.lt

  • Vaikų linija:

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    http://www.vaikulinija.lt

  • Jaunimo linija:

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    http://www.jaunimolinija.lt

  • Pagalbos moterims linija:

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    http://www.moters-pagalba.lt

  • Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras:

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    http://www.moteriai.lt 

  • Sidabrinė linija:

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    http://www.sidabrinelinija.lt

  • Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras

​https://www.sveikatosbiuras.lt/

  • Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

https://www.vmvt.lt/

  • Nacionalinis visuomenės sveikatos centra prie Sveikatos apsaugos ministerijos

https://nvsc.lrv.lt/

  • Pasaulio sveikatos organizacija (anglų, rusų ir kt. kalba)

​https://www.who.int/​

 

 

VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS

NEMOKAMA TELEFONO LINIJA : 8 800 40403

 

VALSTYBINĖ VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TARNYBA PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS –

KLAIPĖDOS VISUOMENĖS SVEIKATOS CENTRAS

 TELEFONO NR. 8 – 46 410334

 

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 75:2016 „IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDRIEJI SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“


hn

Atsisiųsti galite čia (PDF formatu):

AR_2023-03-02

arba

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.371081/asr

 



 

ERASMUS+ projektas
ERASMUS+ projektas
Apklausos

Kaip vertinate mūsų paslaugas?

Apklausos rezultatai

Kraunasi ... Kraunasi ...
Steigėjas
Steigėjas
Svarbu
Svarbu